Kūrybos ekonomika (anglų k. - Creative Economy)
Institucijos, teikiančios šią programą
Programos panašiais pavadinimais
Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas
Aprašymo santrauka
Studijų programos tikslas(-ai):
Rengti aukštos kvalifikacijos kūrybos ekonomikos specialistus, sugebančius integraliai suprasti kūrybos visuomenės procesus, juos ekonomiškai realizuoti, modeliuoti ir vykdyti kūrybos ekonomikos mikro ir makro ekonomius tyrimus, taip pat kompleksiškai planuoti, analizuoti ir efektyviai spręsti šiuolaikinės ekonomikos uždavinius, susijusius su naujausių kūrybinių ir kultūrinių industrijų plėtra bei jų transformacija į remiančias industrijas ir pridėtinės vertės kūrimo grandines.
Studijų rezultatai:
Studentai turi:
1. Naudotis teoriniais kūrybos ekonomikos požiūriais ir žinių bei inovacijų ekonomikos koncepcijomis.
2. Žinoti ir suprasti kūrybos ekonomikos vertės kūrimo grandines ir konkurencingumo modelius.
3. Demonstruoti naujų (kūrybos) veiksnių įtaką pokyčiams, kuriant integracinės ekonomikos sąveikas.
4. Ugdyti tyrimų ir projektinių gebėjimų įgūdžius, inicijuoti ir plėtoti kompleksinius kūrybinius projektus, grįsti juos naujais finansavimo ir rizikos valdymo modeliais.
4. Integruoti skirtingus ekonominius kontekstus ir interpretuoti statistinius duomenis bei rodiklius, formuluoti ekonominių sprendimų alternatyvas.
6. Įprasminti sprendimus besikeičiančiose aplinkose, atsižvelgiant į tvarios plėtros principus.
7. Susieti skirtingus kūrybos ekonomikos pažinimo ir panaudojimo būdus priimant inovatyvius sprendimus ir formuojant remiančių industrijų (angl. support industries) struktūras.
8. Moksliškai pagrįsti sprendimus, reikalingus diegti integruotos ekonomikos naujoves, plėtoti kūrybos ekonomiką.
9. Formuoti kūrybines ir inovacines pridėtinės vertės kūrimo ir komercializavimo aplinkas.
10. Perteikti kūrybos ekonomikos metodus kitoms ekonominėms veiklos sritims.
11. Perduoti kūrybos ekonomikos strateginius sprendimus suinteresuotoms šalims ir auditorijoms.
12. Gebėti savarankiškai vykdyti mokslo tiriamąjį darbą, naudoti pažangius mokslinio tyrimo, informacijos kaupimo ir sisteminimo metodus, kūrybiškai interpretuoti ir vystyti idėjas.
13. Gebėti pagrįsti savarankiško tobulėjimo kryptis, vertinti pokyčius bei naujus kontekstus, visuomenines ir etines kūrybos ekonomikos plėtros pasekmes.
Studijų procese taikomi įvairūs mokymo ir mokymosi metodai, kurie atitinka skirtingus studentų mokymosi stilius ir poreikius. Daugelio kursų dėstyme, siekiant efektyvesnio žinių įsisavinimo, apjungiami keletas metodų: teorinė, įtraukianti, interaktyvi, orientuota į probleminį mokymą paskaita; pratybos ir seminarai, kurių metu studentai atlieka praktines užduotis, analizuoja atvejus ir situacijas, sudaro koncepcijų žemėlapius, rengia atskirų temų prezentacijas, dalyvauja diskusijose, konsultuoja kolegas, rengia individualius ir komandinius projektus, aptaria šaltinius bei vaizdinę medžiagą ir pan; mokydamiesi savarankiškai, analizuoja literatūrą, ieško informacijos, rašo rašto darbus.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Taikomas kaupiamasis vertinimas, susidedantis iš tarpinių atsiskaitymų (koliokviumų, kontrolinių, praktinių darbų, individualių ir komandinių užduočių rezultatų ir jų pristatymo, rašto darbų ir kt.) ir egzaminų raštu arba raštu ir žodžiu vertinimo.
Specializacijos:
-
Studento pasirinkimai:
Studentai turi 2 alternatyviai pasirenkamus dalykus:
1. Kultūros finansavimas arba Kūrybinio verslo įmonių ekonomika ir vadyba,
2. Kultūros ir medijų ekonomika arba Vaizdakryptės inovacijos.
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Kūrybos ekonomikos magistro studijų programos išskirtinumas – pasaulio kūrybos ekonomikos problematikos perteikimo logika, konceptualumas, kokybinis šuolis nuo tradicinio požiūrio į ekonomiką, į postmodernųjį šiuolaikines valstybes, visuomenes, organizacijas nagrinėjantį aspektą ir atitinkantį nūdienos kūrybinio verslo problematiką.