Energetikos politika ir vadyba (anglų k. - Energy Policy and Management)
Institucijos, teikiančios šią programą
Programos panašiais pavadinimais
Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas
Aprašymo santrauka
Studijų programos tikslas(-ai):
Pagrindinis programos tikslas – parengti viešojo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį turinčius, įgijusius mokslinio tiriamojo darbo kompetencijas, aukštos kvalifikacijos strategiškai mąstančius ir inovatyvius vadovus, administracijos darbuotojus bei specialistus – vadybininkus, dirbančius energetikos (i) viešosios politikos formavimo bei įgyvendinimo srityse ir (ii) privačiame sektoriuose. Programa siekia:
1. Formuoti studentų įgūdžius nuolat mokytis ir ugdyti gebėjimus veikti dinamiškai besikeičiančioje aplinkoje.
2. Atsižvelgiant į šiuolaikines vadybos ir viešojo valdymo aktualijas, lavinti studentų gebėjimą vadovauti bei reaguoti į naujas situacijas ir spręsti problemas.
3. Suteikti studentams teorinių ir praktinių įgūdžių reikštis informacinėje erdvėje ir bendrauti su interesų grupėms
4. Ugdyti studentų gebėjimą matyti savo veiklos galimybes energetikos sektoriaus institucijose ir jomis pasinaudoti, taip pat suteikti studentams žinių, reikalingų siekiant diegti modernius vadybinius veiklos principus energetikos sektoriaus organizacijose.
5. Ugdyti studentų gebėjimą įtakoti energetikos politikos formavimo ir įgyvendinimo procesus.
6. Lavinti studentų gebėjimą strategiškai mąstyti ir planuoti energetikos sektoriaus valdymo procesus.
7. Padėti studentams įsisavinti esminius gebėjimus parengti ir įgyvendinti projektus, dirbti su viešajam sektoriui adaptuotomis informacinėmis programomis.
8. Suteikti studentams žinių, reikalingų siekiant įtakoti teisės aktų ruošimą, teikiant pasiūlymus atitinkamoms energetikos viešojo sektoriaus institucijoms, gebėjimas rengti viešojo administravimo srities teisės aktus.
Studijų rezultatai:
1.1. Demonstruoja aktualias viešosios politikos formulavimo ir jos įgyvendinimo žinias, šiuolaikiškus administracinius gebėjimus ir siekimą juos tobulinti, taip pat žinias apie pagrindines viešojo administravimo teorijas, paradigmas, šiuolaikines viešojo administravimo modernizavimo tendencijas.
1.2. Geba įvardinti galimas energetikos sektoriaus veiklos problemas, jų alternatyvas ir išsprendimo būdus, taikyti šiuolaikinius socialinių mokslų (taip pat ir viešojo valdymo) tyrimų metodus.
2.1. Geba integruoti žinias, diegti naujoves, inicijuoti pokyčius, įgyvendinti naujas idėjas, praktiškai išspręsti konkrečią problemą, išanalizuoti viešosios politikos formulavimo ir įgyvendinimo procesus, taikyti šiuolaikinius valstybės ir savivaldos institucijų vadybos ir administravimo metodus.
2.2. Geba atskleisti energetikos sektoriaus veiklos galimybes, skatinti struktūrinius, funkcinius, veiklos turinio pokyčius, palyginti valdymo modelius Europos Sąjungos (ES) šalyse bei išanalizuoti jų kaitos tendencijas.
2.3. Geba formuoti ir įgyvendinti naujausiais technologiniais pasiekimais besiremiančias skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių rūšių naudojimo iniciatyvas viešajame ir privačiame sektoriuose.
3.1. Geba analizuoti ir įvertinti viešąją politiką ir jos įgyvendinimą.
3.2 Geba pateikti savo analitines išvadas ir pasiūlymus iš savo veiklos srities, grįsti bendravimą ir bendradarbiavimą su interesų grupėmis įgytomis žiniomis ir praktine patirtimi.
4.1. Geba taikyti šiuolaikinės vadybos principus įvairiose valdymo kryptyse ir srityse, įgyja savarankiško mokymosi, analitinių ir apibendrinimo įgūdžių, reikalingų iniciatyvumui, lyderystei ugdyti.
4.2. Geba būti iniciatyvus viešojo sektoriaus institucijos veikloje, inicijuoja pokyčius ir geba jiems vadovauti, geba analizuoti ir kritiškai vertinti šiuolaikinių vadybos metodų adaptavimą Lietuvos ir kitų šalių viešajame valdyme.
5.1. Geba pasinaudoti piliečių dalyvavimo, sprendimų priėmimo, viešųjų paslaugų vadybos, strateginio planavimo, ekonominio ir teisinio reguliavimo žiniomis ir daryti įtaką energetikos sektoriaus valdymo sprendimams, plėtros procesams.
5.2. Geba dalyvauti konkrečių energetikos sektoriaus valdymo sprendimų priėmime, teikia argumentuotus pasiūlymus sprendimams priimti.
6.1. Geba numatyti energetikos viešojo sektoriaus institucijų perspektyvas, integracines galimybes, argumentuotai pagrįsti demografinių, socialinių ir politinių procesų įtaką energetikos sektoriaus valdymo institucijoms.
6.2. Geba analizuoti esamą situaciją ir numatyti jos pokyčius, institucijos galimybes įtakoti situacijos pokyčius, dalyvauja sudarant veiklos strateginius planus, pasinaudoja strateginio valdymo žiniomis, tyrimų gebėjimais.
7.1. Geba dalyvauti projektų rengime ir jų įgyvendinime pagal nustatytus prioritetus, įtakoti Lietuvos ir tarptautinių organizacijų paramos organizavimą ir teikimą viešajam sektoriui.
7.2. Geba taikyti žinias informacinių technologijų bei elektroninių viešųjų paslaugų organizavimo srityse, identifikuoti ir išanalizuoti pagrindinius elektroninių viešųjų paslaugų modelius, taikomus viešojo administravimo institucijose.
8.1. Geba taikyti teisės aktus, susijusius su energetikos viešojo sektoriaus institucijų reguliavimu.
8.2. Geba dalyvauti teisės aktų rengimo procese, teikia lyginamąja analize ir tyrimais paremtus pasiūlymus, bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio viešojo sektoriaus institucijomis.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
1. Paskaitos skaitomos auditorijose naudojantis vaizdine medžiaga vadovaujantis studijų dalyko programa. Paskatų metu siekiama studentams perteikti tas žinios, kurios leistų tinkamai interpretuoti studijų dalyko programoje pateikiamą medžiagą, detaliau komentuojamos aktualiausios ir naujausios su studijų dalyko programa susijusios mokslo žinios. Paskaitų medžiagos įsisavinimas tipiškai vertinamas egzamino metu studentams pateikiant uždarus arba atvirus klausimus.
2. Seminarai skiriami studentams auditorijoje atsiskaityti už atliktą darbą, atlikti komandines užduotis reikalaujančias visos komandos narių buvimo vienoje erdvėje (pvz. minčių lietus, tiriamo atvejo aptarimas ir pan.). Jo metu studentai lavina gebėjimus diskutuoti, ginti savo poziciją, kalbėti viešai, dirbti komandose ir bendradarbiauti, atsiskaito už savarankišką darbą. Seminarų metu už studento atsiskaitomą savarankišką veiklą skaičiuojamas kaupiamasis balas, kurio apskaita yra nustatomas priklausomai nuo dalyko specifikos ir vadovaujantis universitete galiojančios studijų vertinimo tvarkos reikalavimais.
3. Probleminis mokymasis tai inovatyvus metodas, kuriuo siekiama, kad studentas asmenines kompetencijas plėtotų remdamasis ne studijų dalyko programa, o įgyjamas žinias sietų su praktikoje pasitaikančiomis problemomis. Toks metodas skatina tobulinti studento savarankiško mokymosi gebėjimus, mąstyti kūrybingai. Probleminis mokymasis gali būti organizuojamas komandomis ir individualiai. Probleminio mokymosi užduočių rezultatus studentai gali pateikti žodžiu (pagal poreikį naudodamiesi vaizdine medžiaga) seminarų metu arba raštu, o taip pat video arba audio formatu universiteto elektroninių studijų aplinkoje. Probleminio mokymosi užduočių vertinimas tipiškai įtraukiami į kaupiamojo balo apskaitą, kuri yra nustatoma priklausomai nuo dalyko specifikos ir vadovaujantis universitete galiojančios studijų vertinimo tvarkos reikalavimais.
4. Universitete yra naudojama elektroninių studijų sistema. Joje yra galimybės studentams pateikti rašto darbus, jų turinį patikrinti dėl plagiato, pateikti studijų programos konspektus, kitą metodinę-mokomąją medžiagą, organizuoti nuotolines konsultacijas, forumus, seminarus, atsiskaitymus, sudaryti sąlygas studentų studijų rezultatų savitikrai bei organizuoti egzaminus, kolokviumus ir kitus atsiskaitymus. Studento darbas elektroninėje studijų sistemoje gali sudaryti tiek kaupiamąjį, tiek egzamino įvertinimą. Galutinio studento įvertinimo apskaita yra nustatoma priklausomai nuo dalyko specifikos ir vadovaujantis universitete galiojančios studijų vertinimo tvarkos reikalavimais.
5. Grupinės diskusijos gali būti taikomos kaip dalis probleminio mokymosi metodo arba kaip savarankiškas metodas. Grupinės diskusijos skatina studentų konstruktyvų bendravimą, bendradarbiavimą, konsensuso siekimą. Tipiškai grupinės diskusijos yra vertinamos dalyvavimo seminaruose kontekste ir gali sudaryti dalį kaupiamojo balo.
6. Individualios apklausos žodžiu leidžia įvertinti studento gebėjimą dėstyti mintis, įgytas studijų dalyko programoje reikalaujamas žinias, gebėjimas šias žinias taikyti praktinėse situacijose, analizuoti, sintetinti ir vertinti skirtingas teorijas ir duomenis. Individualios apklauso gali būti rengiamos egzamino metu ir sudaryti kaupiamojo balo dalį. Studento individualios apklausos rezultatų įvertinimo apskaita yra nustatoma priklausomai nuo dalyko specifikos ir vadovaujantis universitete galiojančios studijų vertinimo tvarkos reikalavimais.
7. Teminiai pristatymai yra skirti tam, kad studentai įsigilintų į vieną studijų dalyko programos aspektą, kuris paskaitų metų ar dalyko programoje turinyje nėra detaliai aptariamas. Teminiai pristatymai gali būti pateikiami seminarų metu arba elektorinių studijų aplinkoje video arba audio formatu, kur vėliau galima diskutuoti dėl jų turinio. Šis metodas skatina studentų gebėjimus viešai kalbėti, savarankiškai mokytis, atlikti tyrimus, konstruktyviai diskutuoti. Tipiškai teminiai pristatymai yra įtraukiami į kaupiamojo balo apskaitą, kuri yra nustatoma priklausomai nuo dalyko specifikos ir vadovaujantis universitete galiojančios studijų vertinimo tvarkos reikalavimais.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Pasiekti studijų rezultatai vertinami baigiant studijų dalykus (taikant kaupiamųjų balų ir egzaminų sistemą) bei apsiginant baigiamąjį magistrinį darbą ir gaunant atitinkamus vertinimus balais, parodančius studentų įgytas žinias bei gebėjimus. Universitete taikoma kaupiamojo balo ir egzaminų sistema. Skirtingi studijų metodai reikalauja skirtingų studijų vertinimo metodų. Magistro baigiamojo darbas yra atskiras studijų vertinimo būdas, kurio metu studentas gina savo darbą prieš magistro baigiamųjų darbų vertinimo komisiją (tarpinius vertinimus po kiekvieno semestro atlieka darbo vadovas). Studijų programoje bus taikomi šie studijų metodai: paskaitos, seminarai, probleminis mokymasis, interaktyvus mokymasis (universiteto naudojamoje elektroninių studijų aplinkoje Moodle), grupinės diskusijos, individualios apklauso žodžiu, teminiai pristatymai, savarankiški tyrimai (magistro baigiamasis darbas).
Egzaminai rengiami: žodžiu arba raštu, taip pat studentui pateikiant teorinių žinių patikrinimo testus (atviro ir uždarojo tipo klausimai). Egzaminu tipiškai tikrinamos žinios ir gebėjimai įgyti paskaitų metu, savarankiško mokymosi rezultatai individualių apklausų būdu ir elektroninėje studijų aplinkoje įgyti gebėjimai.
Kaupiamasis balas gali susidėti iš koliokviumų, kontrolinių rašto darbų, pranešimų, modelių, ex-ante ir ex-post analizės, pateikčių pristatymo raštu ir pristatymo žodžiu (taip pasinaudojant elektroninėmis priemonėmis).
Specializacijos:
Nenumatyta
Studento pasirinkimai:
Studentai gali pasirinkti 2 iš šių 6 alternatyviai pasirenkamų dalykų:
Poveikio aplinkai vertinimas (6 ECTS)
Sprendimų priėmimo teorija (6 ECTS)
Valstybės tarnybos lyginamoji analizė (6 ECTS)
Rizikos valdymas (6 ECTS)
Viešųjų paslaugų vadyba (6 ECTS)
Žmogiškųjų išteklių vadyba (6 ECTS)
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Studijų procese kompleksiškai pateikiamos vadybos ir administravimo plečiamojo ir gilinamojo tipo žinios, būtinos energetikos tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus organizacijų specialistams. Ši tarpdisciplininė programa yra parengta bendradarbiaujant su viešuoju bei privačiu sektoriais, studijų procese dalyvauja tiek mokslininkai, tiek specialistai-profesionalai. Studijos sudaro sąlygas jau dirbantiems energetikos sektoriuje asmenims kelti kvalifikaciją gilinantis į įvairius šios sferos aspektus, tobulinti gebėjimus atlikti mokslinius tyrimus.
